Patarimai, kaip mokytis

Mėgink pradėti nuo to dalyko, kuris tau geriausiai sekasi, kuriuo labiausiai domiesi. Keleriopai greičiau atliksi darbą tada, kai juo domiesi, kai jį mėgsti, negu tada, kai jam abejingas arba dirbi tik „dėl pažymio”.

Ne, ne, tas antras dalykas visai nėra toks sunkus! Ir netgi ne toks nuobodus, kaip tau atrodo. Labai daug priklauso nuo to, ką tu galvoji apie laukiantį tavęs darbą, pro kokius akinius į jį žiūri.

Kodėl galvoji, kad jeigu jau ėmeisi sunkaus darbo, tai turi jo nenutraukti, kol baigsi?
Nutrauk! Pakaitaliok su lengvesniu! Daug greičiau imsiesi sunkaus darbo, jeigu žinosi, kad dirbsi trumpais tarpais. Irgi kelissyk sparčiau dirbti protinį darbą, kai esi pailsėjusi, negu tada, kai nuvargusi.

Labiausiai vargina ilgą laiką dirbamas vienodas darbas. Nutrauk jį! Pakeisk kitu.
Daug greičiau atliksi protinį darbą, būdamas geros nuotaikos. Lengvas jaudinimasis (ar netgi susinervinimas) labiausiai spartina protinį darbą.

Ar esi bandęs kada save apdovanoti? Kai kuriems žmonėms tai labai padeda. O jau paskui, kai patirsi, koks malonumas sumanumu ir jėga įveikti savo užsispyrimą… Didelis malonumas.

Laimi tas, kuris sugeba kartkartėmis bent valandėlę sustoti, pasiklausyti muzikos, vakare pasižiūrėti į Didžiuosius Grįžulo Ratus ir Šiaurės žvaigždę dangaus aukštybėse…


Kaip ilsėtis?

Jeigu tik yra galimybė, nesėsk ilgesniam laikui mokytis, tik ką grįžęs iš mokyklos.
Papietauk, pailsėk, padėk namų ruošos darbuose.
Jeigu į mokyklą važinėji autobusu, tai važiavimas yra irgi tam tikras poilsis po pamokų! Tačiau tada vertėtų prieš pietus atlikti kelis mankštos pratimus įsitempimui sumažinti. Tada geriau veiks protas.

Jeigu tik gali, stenkis nesimokyti, neskaityti, nedirbti protinio darbo prieš pat miegą. Tada blogiau miegi, tavo protas miegant kaip reikia nepailsi, kitą dieną blogiau dirbti, blogiau mokaisi. Kam to reikia? Valandą, mažiausiai pusę valandos prieš miegą - „galva nedirba!” Įsidėmėk tai!

Stenkis kasdien rasti truputėlį laiko užsiėmimui, kuris tau labiausiai patinka! (Sportas, žvejojimas, piešimas ir tūkstančiai kitų silpnybių.) Jeigu tik gali, skirk tam laiką, kai atliksi namų darbus. Įsitikinsi, kad šis metodas duoda labai gerus rezultatus. Žinoma, geriausia, jei tas tavo „mėgiamiausias užsiėmimas” reikalauja šiokių tokių fizinių pastangų.

Reikia gerai įsisąmoninti, kad proto darbas priklauso nuo likusios kūno dalies funkcionavimo. Todėl kasdien nepamiršk tos „kitos dalies”. Prauskis, žmogau! Bent kartą per dieną, užtat – visą kūną. Nesijuok. Žmogus švariu kūnu kur kas geriau pailsi, ne tik fiziškai, bet ir protiškai. Geriau pailsi – taigi geriau ir dirba.

Vidutiniškai devynias valandas per parą tu sėdi (pamokos mokykloje ir namuose, valgydamas ir t.t.), dešimt ar devynias guli (miegas). Jeigu nori iš tikrųjų per dieną kiek pailsėti, jeigu nori geriau dirbti, stenkis likusias paros penkias valandas praleisti kitokioje padėtyje, gerai? Ne sėdėdamas ir ne gulėdamas. O bent pusę iš tų penkių valandų pravartu praleisti judant: sportas, darbas, meistravimas, fizinės pastangos, namų tvarkymas ar kt.

Savo raumenims, savo plaučiams, savo širdžiai – visam savo organizmui – irgi turi kai ką duoti…Kitaip blogiau dirbsi.
Tvankioje patalpoje blogiau dirbi ir blogiau ilsiesi. Reikia daug gryno oro.


Kaip suprasti uždavinius?

Pagalvok, prisimink: gal jau sprendei panašų uždavinį? Paieškok savo sąsiuvinyje, gal rasi. Jei radai – tai kuo šis uždavinys skiriasi nuo ankstesniojo, panašaus į šį? Rask tą skirtumą! Kokia jo esmė?

Aiškiai surašyk juodraštyje visus savo uždavinio duomenis. Daryk tai šitaip: užrašyk klausimą „Kas žinoma?” – atsakyk į jį, surašydamas duomenis. Užrašyk klausimą „Kas nežinoma?” – taipogi atsakymą.

Ar gali savo uždavinį kaip nors pavaizduoti grafiškai, nupiešti? Jei gali, būtinai tai padaryk! Piešinys padeda tau lengviau „manevruoti” mintyse tam tikromis sąvokomis, kurios piešinio dėka darosi konkretesnės, „apčiuopiamesnės”. Tada lengviau susidaro tarp jų ryšiai.